Murato Pašos mečetė – Burso stiliaus šedevras Stambulo sankryžoje

Triukšmingoje Aksaray ir Yusufpaşa gatvių sankryžoje Fatih rajone, kur dvi daugiajuostės magistralės susiaurina erdvę iki minimumo, stovi pastatas, kurio iš pirmo žvilgsnio beveik nepastebi, bet vėliau negali pamiršti. Murat Paša mečetė (Murat Paşa Camii) – XV a. osmanų mečetė, įstrigusi tarp šiuolaikinių magistralių, tarsi kito laiko nuolauža, išlikusi nepaisant miesto pažangos. Pastatyta 1465–1466 m. Hass Murad Pašos užsakymu ir užbaigta jo brolio Mesih Pašos, Murat Paša mečetė atstovauja ankstyvąjį osmanų stilių, ištobulintą Bursoje – dvikupolė maldos salė, narteksas, primenantis bizantines bažnyčias, ir portikas, kurie kartu sukuria nuostabų perėjimo tarp pasaulių ir epochų jausmą.

Murat Paša mečetės istorija ir kilmė

Hass Murad Pasha (taip pat Has Murat Paşa) – asmenybė, kurią istorija paminėjo trumpai, bet reikšmingai. Jis užsakė mečetės statybą 1465–1466 m., tačiau jos nebaigė savo gyvenimo metu. Statybą užbaigė jo brolis Mesih Pasha, vėliau palaidotas čia pat. Ši aplinkybė savaime yra įdomi: mečetė tapo šeimos projektu, perduotu iš brolio broliui, – retas kolektyvinio užsakymo pavyzdys ankstyvojoje Osmanų architektūroje.

Abu broliai susiję su neramiais laikais, buvusiais per pirmuosius dešimtmečius po to, kai Mehmedas II užkariavo Konstantinopolį (1453 m.). Miestas buvo aktyviai perstatomas, naujoji imperijos sostinė augo mečetėmis, medresėmis ir pirtimis. Murat Paşa Camii statyba įsiliejo į šią bangą: Fatih ir gretimi kvartalai buvo aktyviai užstatomi būtent 1460–1470 m. Vokiečių istorikas Franz Babinger savo knygoje „Documenta Islamica Inedita“ (1952) mini su Hass Murad Pasha susijusį nuosavybės dokumentą, datuojamą 1471–1472 m. gruodžio–sausio mėnesiais – jau po mečetės pastatymo.

Teodoras Stavrides monografijoje „The Sultan of Vezirs“ (2001) nagrinėja didžiojo vizirio Mahmudo Pašos Angelovičiaus (1453–1474) aplinką – Hass Murad Pašos amžininką ir partnerį ankstyvojo Osmanų Stambulo politiniame gyvenime. Tai netiesiogiai patvirtina aukštą mečetės užsakovo padėtį Mehmedo II dvare. Pats Hass Murad Pasha kilmė lieka diskutuotina, tačiau jo artumas imperijos valdžios centrui abejonių nekelia.

Pastatas iš pradžių buvo kulliye – religinio ir labdaros komplekso – dalis. Šiandien iš šio komplekso išliko tik pati mečetė ir jos hazine (iždo) fragmentai. Kiti pastatai neišliko – juos pasiglemžė viena po kitos sekusios miesto statybų bangos.

Architektūra ir ką pamatyti

Murat Paşa Camii – tai ankstyvosios osmanų architektūros „Bursos mokyklos“ pavyzdys, kartais vadinamas „apversto T plano schema“ (ters T plan şeması). Tai XIV–XV a. Bursoje susiformavusi architektūros tradicija, vėliau perkelta į užkariautą Konstantinopolį.

Dviejų kupolų maldos salė

Pagrindinė mečetės erdvė yra 2:1 dydžio stačiakampis, uždengtas dviem vienodais kupolais – kiekvieno aukštis 21 metras, o skersmuo 10,5 metro. Mihrabas (maldos niša) ir minbaras (sakyklė) yra išdėstyti stačiakampio trumpojoje pusėje. Toks išplanavimas nėra būdingas vėlyvojo Osmanų laikotarpio kupolinėms mečetėms su vienu dideliu kupolu – jis rodo tarpinį vystymosi etapą, kai mečetė dar nebuvo tapusi vieninga erdve po vienu skliautu, o linko į atskiras kameras.

Narteksas ir jo ryšys su Bizantija

Priešais maldų salę įrengtas narteksas – įėjimo prieangis, savo struktūra primenantis Bizantijos bažnyčių narteksus. Tai tiesioginė paralelė: ankstyvieji osmanų architektai Konstantinopolyje sąmoningai arba intuityviai atkūrė Bizantijos erdvinės kompozicijos sprendimus, kuriuos matė aplink save. Narteksas eina prieš portiką – išorinę dengtą galeriją, atvirą į kiemą.

Medžiagos ir konstrukcija

Mečetės sienos išmūrytos almaşık technika: dviejų eilių plytų ir vienos eilės tašyto akmens kaita. Šis dryžuotas mūrijimas – vienas iš skiriamųjų ankstyvosios osmanų architektūros bruožų, paveldėtas iš bizantinių statybos tradicijų. Portiko kolonos yra skirtingo aukščio ir pagamintos iš skirtingų medžiagų – tai liudija apie spolių (statybinio akmens iš ankstesnių statinių) naudojimą. Marmuro portalai išsiskiria formų santūrumu: jie aukšti, lakoniški ir be perteklinio dekoro. Languose nėra vitražų; viršutiniai langai yra apvalūs ir neatidaromi, o apatiniai – stačiakampiai ir atidaromi. Kupolai stovi ant pandantivų su mukarnasiniu dekoru – korio formos stalaktitais, būdingais islamo architektūros tradicijai.

Du šoniniai mihrabai

Įdomi detalė: paskutinėje maldos salėje (son cemaat yeri, portikas) yra du nedideli mihrabai – po vieną kiekvienoje pusėje. Tai nestandartinis sprendimas, nebūdingas daugumai mečečių, ir jo praktinis paaiškinimas iki galo nenustatytas.

Įdomūs faktai ir legendos

• Mečetę pradėjo statyti Hass Murad Pasha, o užbaigė jo brolis Mesih Pasha – būtent brolis, o ne užsakovas, vėliau čia ir buvo palaidotas.
• Pastatas buvo kulliye – viso religinio komplekso – dalis. Iki mūsų dienų išliko tik mečetė ir jos iždo fragmentai: likusius pastatus pasiglemžė miestas.
• Mečetės narteksas savo struktūra primena bizantinių bažnyčių narteksus – tai ne atsitiktinis panašumas, o sąmoningas pasiskolinimas iš ką tik užkariauto Konstantinopolio statybos tradicijų.
• Skirtingo aukščio kolonos iš skirtingų medžiagų mečetės portike – tai spolia: statybinis akmuo, paimtas iš ankstesnių, iki Osmanų laikų pastatų. Tokia praktika buvo plačiai paplitusi XV a. Stambule.
• Murat Paşa Camii yra įsispraudusi tarp dviejų šiuolaikinių magistralinių gatvių – Aksaray ir Yusufpaşa – ir faktiškai yra architektūrinėje „salelėje“: erdvė aplink ją radikaliai pasikeitė, o pati mečetė liko beveik nepaliesta.

Kaip ten nuvykti

Mečetė yra Fatih rajone, Stambulo istoriniame centre, Aksaray ir Yusufpaşa kelių sankryžoje. Artimiausia T1 tramvajaus stotelė – Aksaray, nuo jos pėsčiomis apie 5 minutes. Tramvajaus linija T1 jungia Aksaray su Sultanahmet, Sirkeci ir Beyazıt – pagrindiniais turistų lankomais istorinės miesto dalies taškais.

Metro: linija M1 (Stambulo metro) – stotis „Aksaray“. Iki Stambulo oro uosto (IST) metro per Gayrettepe – apie 1 valandą; iki Sabiha Gökçen oro uosto (SAW) – per Kadıköy, apie 1,5 valandos. Iš Sultanahmeto rajono iki mečetės taksi – apie 10 minučių, priklausomai nuo eismo. Pėsčiomis nuo Mėlynosios mečetės (Sultan Ahmed Camii) – apie 20–25 minutes Millet Caddesi gatve.

Patarimai keliautojams

Murat Paşa Camii – tai ne „pirmojo lygio“ turistinė mečetė, tokia kaip Mėlynoji ar Süleymaniye, o autentiškas XV a. kvartalo objektas. Būtent todėl čia retai būna minios: atvykite ramiai apžiūrėti interjerą ir pajusti tikrą ankstyvosios osmanų architektūros atmosferą be turistų šurmulio.

Įėjimas nemokamas; prie įėjimo nusiimkite batus. Atkreipkite dėmesį į išorės almaşık mūrą – būtent čia plytos ir akmenys keičiasi akivaizdžiai ir fotogeniškai. Viduje – pusiau tamsa, mukarnasiniai skliautai ir du kupolai: leiskite akims priprasti. Geriausias laikas apsilankyti – darbo dienų rytas, kai lankytojų nedaug ir galima neskubant apžiūrėti detales.

Suderinkite su maršrutu po Fatih: netoliese yra Fatih Camii mečetė (Mehmedo II kompleksas), Aksaray aikštė, Valens akvedukas. Nesibeskite: Fatih – rajonas, kuriame viename kvartale gali būti saugoma penkiolika amžių istorija. Rusakalbiems turistams patogu atskristi per Stambulo oro uostą (IST), iš kur metro M1 linija iki Aksaray – tiesioginis maršrutas be persėdimų. Jei norite pamatyti Murato Pašos mečetę geriausiame šviesos kampelyje – atvykite ryte, kai saulė apšviečia vakarinį fasadą, o miestas dar nėra paskendęs eismo spūstyse.